Svetimųjų Skerdykla. Pergalė Lyrics

Juodos butybės atejo tam, kad išniekintų mano šventovę
Nepakantumo peiliai perskrodė žarnas drąsiausiems jų
Apsiblausiančios akys geriausia ką gali man dovanoti
Iš savo niekšiškos, visiškai nieko nevertos gyvasties
Šviesūs mane sergstintys paukščiai pakilo į dangų aukštyn
Siautulingos kraujo jūros bangos nuplovė mano rankas
Rėšiu gerklę kiekvienam atėjūnui, kuris niekins mano stabus
Kaip šiukšles išmesiu jų kūnus suryti laisvamanių žmonių minioms

Pederastų deklaruojamo chaoso mano šventovėj nebus
Nesileisiu kad mano žemėj karaliautų atmatų gauja
Savo runų peilį išgalasti atiduosiu geriausiems meistrams
Kad nenušiptų nuo pjaustomų purvinų kūnų gausos
Ir jei aš kartais kriščiau negyvas nuo smūgio iš pasalų
Kūna prašau nunešti ant kalno prie manūjų dievų
Is savo sosto prakeiksiu tuos, kurie pardavė save
Tegu vietos nerasdami klajoja neturintys šaknų

Tau nevieta čia!
Saulės namuose kelsiu taurę tų, kuriuos nužudžiau
Amžių išminti dalinsiu išrinktiesiems

Tegul sukasi krauju alsuojančios svastikos ženklas
Tegul tai buna mūsų pergalės pradžia.