Jie vijosi mane
Perplėštais antsnukiais slėpdami
Grasinančiai tvirtinančius veidus.
Iš snukių drimbančiom
Verdančiom putom
Laistydami ir visiškai naikindami mano pėdsakus.
Bespalviais tyrumo augalais užsodintais laukais
Stebėjau bėgant luošą žmogų ant kurio
Prisiviję vienas po kito lipo
Moralės kodeksas
Dieviškieji įsakymai
Dogmos
Modernios taisyklės
Praplėšus akis nebebuvo poreikio bėgti
Niekas manęs nepersekioja
Aš nebe prievartautojas
Aš nerūdijanti visuomenės grandis
Stebėjau luošį, kuris tarsi naujai atgimęs
Atsitiesė. Nuo jo švytėjo perdėto nekaltumo šviesa
Kuri kiek akino
Jis atsistojo ir nuėjo
Kur krykštavo jauni balsai.
Perplėštais antsnukiais slėpdami
Grasinančiai tvirtinančius veidus.
Iš snukių drimbančiom
Verdančiom putom
Laistydami ir visiškai naikindami mano pėdsakus.
Bespalviais tyrumo augalais užsodintais laukais
Stebėjau bėgant luošą žmogų ant kurio
Prisiviję vienas po kito lipo
Moralės kodeksas
Dieviškieji įsakymai
Dogmos
Modernios taisyklės
Praplėšus akis nebebuvo poreikio bėgti
Niekas manęs nepersekioja
Aš nebe prievartautojas
Aš nerūdijanti visuomenės grandis
Stebėjau luošį, kuris tarsi naujai atgimęs
Atsitiesė. Nuo jo švytėjo perdėto nekaltumo šviesa
Kuri kiek akino
Jis atsistojo ir nuėjo
Kur krykštavo jauni balsai.