Kraujuoti instinktai leidžia likti tyrume
Ir paneigti purviną žmogiško gyvenimo pradą
Tik krauju nuo savęs nuplaut nusikaltimus
Prieš nekintančias vienatvės dorybes dogmas
Noriai murkdantis bendrame egzistenciniam purve
Nuolatos raminant žvėrį, kylantį iš vidaus
Tik išbadyt purviniems ir pakantiems
Akis, kuriose seniai jau tamsu
Surudijusią adata perverti lūpas
Kad jų inkštimas virstu tyla
Tam kad išgirsti savo viduj
Pabudintą aukos ištroskusį žvėrį
Kurį iš sutinusio mano karkaso
Ištrauks siubuojančios kilpos simbolis
Kraujo lašai pradės skleistis pro
Perrežtą leisgyvių kūnų odą
Upeliais pins raudonus tinklus
Prieš drėgnus, gleivėtus paveikslus
Estetų išnarstytos rankos sieks
Užčiaupti klyksmui neprasižiojancią burną
Kruvinos palaimos supratimas
Apsivalymas likus agoniškai vienatvei
Ant kablių mano vienutėje
Sukabinti varvantys mėsos gabalai
Jie apibrežia tai,kas pajuokai
Prašalaičių vadinama beprotyste
Tamposi mano kūnas konvulsijose
Aplink kaklą giliau įsirėžiant virvei
Kraujo estetikos supratimas
Sužadintas tariamo pamišimo
Yra ištikrųjų ne kas kita
Kaip savo dieviško prado atradimas
Baigiasi pasišlykštėtinos gyvybes era
Mėsininko peiliu ir kilpomis palubėj
Prasideda mano kaip žveries galybė
Kraujuojančiam žmonijos paveiksle
Ir paneigti purviną žmogiško gyvenimo pradą
Tik krauju nuo savęs nuplaut nusikaltimus
Prieš nekintančias vienatvės dorybes dogmas
Noriai murkdantis bendrame egzistenciniam purve
Nuolatos raminant žvėrį, kylantį iš vidaus
Tik išbadyt purviniems ir pakantiems
Akis, kuriose seniai jau tamsu
Surudijusią adata perverti lūpas
Kad jų inkštimas virstu tyla
Tam kad išgirsti savo viduj
Pabudintą aukos ištroskusį žvėrį
Kurį iš sutinusio mano karkaso
Ištrauks siubuojančios kilpos simbolis
Kraujo lašai pradės skleistis pro
Perrežtą leisgyvių kūnų odą
Upeliais pins raudonus tinklus
Prieš drėgnus, gleivėtus paveikslus
Estetų išnarstytos rankos sieks
Užčiaupti klyksmui neprasižiojancią burną
Kruvinos palaimos supratimas
Apsivalymas likus agoniškai vienatvei
Ant kablių mano vienutėje
Sukabinti varvantys mėsos gabalai
Jie apibrežia tai,kas pajuokai
Prašalaičių vadinama beprotyste
Tamposi mano kūnas konvulsijose
Aplink kaklą giliau įsirėžiant virvei
Kraujo estetikos supratimas
Sužadintas tariamo pamišimo
Yra ištikrųjų ne kas kita
Kaip savo dieviško prado atradimas
Baigiasi pasišlykštėtinos gyvybes era
Mėsininko peiliu ir kilpomis palubėj
Prasideda mano kaip žveries galybė
Kraujuojančiam žmonijos paveiksle