Prabyla paukščiai ir pakvimpa rytas
Atrodytų toks pats, kaip tūkstančiai matytų
Tik mirti, regis, dar l****u nesinori
Minutę dar gyvent, atsikvėpuoti oru
Prieš mūšį kažkodėl sodresnės spalvos
Ir žmonės brangesni ir prasmingesnės kalbos
Minutės dar man trūksta, tik vienos minutės
Akimirksnio prieš siaubą, nebūtį ir žūtį
Virš lopšio niekada, kartoju, niekada, nesubyrės padangė
Ir motinos be baimės akyse migdys vaikus
Kad mes laimėsim - pažadas per daug jau lengvas
Kad grįšiu gyvas - gal kiek per sunkus
Prieš mūšį suskaičiuoji, ko nespėjęs,
Kiek lūpų nebučiuotų, neiškvėpuoto vėjo
Į širdį lyg į gėlę skrendant kulkos b***i
Minutė dar kvėpuoti, dar mylėti, dar matyti
Aš mūšio nebijau, tik štai užbaigti reikia
Rašyti žmonai ir mintimis paglostyt vaiką
Dar paukščio balsą švarų įsirašyt į širdį
Minutė dar ir būsiu pasiruošęs mirti...
Atrodytų toks pats, kaip tūkstančiai matytų
Tik mirti, regis, dar l****u nesinori
Minutę dar gyvent, atsikvėpuoti oru
Prieš mūšį kažkodėl sodresnės spalvos
Ir žmonės brangesni ir prasmingesnės kalbos
Minutės dar man trūksta, tik vienos minutės
Akimirksnio prieš siaubą, nebūtį ir žūtį
Virš lopšio niekada, kartoju, niekada, nesubyrės padangė
Ir motinos be baimės akyse migdys vaikus
Kad mes laimėsim - pažadas per daug jau lengvas
Kad grįšiu gyvas - gal kiek per sunkus
Prieš mūšį suskaičiuoji, ko nespėjęs,
Kiek lūpų nebučiuotų, neiškvėpuoto vėjo
Į širdį lyg į gėlę skrendant kulkos b***i
Minutė dar kvėpuoti, dar mylėti, dar matyti
Aš mūšio nebijau, tik štai užbaigti reikia
Rašyti žmonai ir mintimis paglostyt vaiką
Dar paukščio balsą švarų įsirašyt į širdį
Minutė dar ir būsiu pasiruošęs mirti...