Andajai Lyrics

Sudaužei dangaus sostą,
Užgesinai šventas ugnis,
Tik liūnuose žibėti palikai
Tamsias žvėries akis.
Tūkstančius metų tylėję jos prašneko,
Kai kaukė alkani šunys,
Kai vandenin nebekvietë mėnesio veidai,
O pavėlavęs akmuo pasakė.

Prasklendžia juodi sparnai,
Nutyla varno šnekos
Nustebę atsimerkia nemirėliai
Prasmek!..
Žaltviskų klejonės amžiams
Persirengia kerštinga apgaule
"Už senolių didybę!"
Tai Andaja bunda!

Sukepusios lūpos kartos,
Liūnų deive, pakilk,
Ir kirsk nuogu šalčiu
Užliek savo baime...